Klaido blogas – Apie tuos, kurie nenori mokėti

Jautiesi kupinas pasididžiavimo, jautiesi gudresnis ir protingesnis už kitus. Bet net nepagalvoji, kad taip atimi atlyginimą iš tų, kurie tai sukūrė savo sunkiu darbu?

Tai didžiausia simracing’o bendruomenių bėda Lietuvoje – nenoras susimokėti už tai, ko galbūt mėgaujiesi ir kam skiri galbūt didžiąją dalį savo laiko. Tokių bendruomenių ir (teatleidžia man pats Viešpats ir tų kontorų vadovai) parazitinių komandėlių pridygo kaip grybų po lietaus. Jei jie nesiskelbtų ir sedėtų pogrindyje – niekam nekiltų jokių problemų. Bet ne – jie visada išlenda iš savo bunkerių ir demonstruoja savo galingą išmintį, girdi “Ką, aš durnas kad šitiek pinigų išleisčiau?”. Belieka įsivaizduoti kokią moteriškę, atėjusią į kirpyklą, pasidarusią brangiausią šukuoseną ir nesusimokėjusią, nes ji “ne tokia kvaila, kad mokėtų už tai, ką gali mano galinti pasidaryti pati”. Apmaudžiausia tai, jog paklausus tų komandų narių ar vadovų, kodėl jie nesusimoka ir nevertina kitų nuoširdaus ir sunkaus darbo, normalaus, argumentuoto atsakymo nesulauki. Gauni tik pamarmaliavimą ir komplimentą, jog jei susimokėjai, esi debilas. Juolab, tokie žmonės, patekę į mokamo pasaulio prieangį, tik ir taikosi surikti “Tai, už ką jūs, kvailiai, susimokėjote, aš turiu už dyką!” – šis reiškinys yapč paplitęs posovietinėje erdvėje, t.y. toje vos nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ir kitų buvusių komunistinio bloko šalių internetinėje erdvėje. Negi liaudis vis dar džiaugiasi blatu, kai lentynos lūžta nuo pasirinkimo (juolab, kai kaina tikrai nesikandžioja arba bent jau atitinka kokybę)?

Žinoma, nereikia taip kategoriškai. Kai kurios “vagių” slėptuvės jau po truputį žengia tuos pirmuosius žingsnius į tą neatrastą, magišką jų atžvilgiu mokamą pasaulį. Bet tokie reiškiniai ypač reti mūsų nūdienoje. Tai, komandų viduje, primena mano jau prieš tai minėtą komunizmą. Susimokėjęs komandos vadovas ir dažniausiai jo dešinioji rankelė išvyksta ten, kur likusi “vagių” dalis galbūt net nepabūvos. Komandos viduje šventė, viskas ramu, ir mirtinai sustingę. Nukeliami visi “vietiniai” renginiai ir lenktynės. Visi sugniaužę kvapą stebi, kaip JIE, tų varguolių iš Lietuvos atstovai, atstovauja savo vagių irštvą toje pusėje, kur žmonėms net nekyla klausimų -„ Jei naudojiesi, susimokėk!“.  Jie suriaumoja iš laimės prie savo kompiuterio ekranų, kai JIE užfiksuoja laiką kvalifikacijoje. Nesvarbu, kad jis paskutinis ir kažikelekiek lėtesnis už priešpaskutinį. Svarbu, kad JIE ten, ir JIE tai padarė. Visa Lietuvos „vagišių” arba „crackerių” bendruomenė džiūgauja – jie paliko pėdsaką pasaulyje, už kurį teko susimokėti. Tik tas pėdsakas bus ten tol, kol atitinkami žmonės juos ištrins. Tik vietą užima.

Bet, kai pagalvoji, jų šiek tiek gaila. Jei kas norės jais pasidomėti – atras tik bunkerį su apsivogusiais vaikais (ir net suaugusiais, protaujančiais žmonėmis), kurie kaip gyvatės nušnypš tavo pasirodymą svetimoje teritorijoje. Tai tik ženklas, kad jie nenori keistis. Jiems gerai ir taip. Kol pasaulis tik ir kalba apie autorinių teisių pažeidimus, jie linkčioja galvą ir galvoja, kokie jie gudrūs ir sumanūs, kad neišleido tų pinigų tam, ką gali gauti už dyką. Bet paprastas žmogus nieko nepadarys. Čia reikia vieningos nuomonės ir noro keistis. Deja, nei to, nei to nėra. Baigdamas norėčiau kreiptis į visas „vogiančias“ (nors kam tos kabutės – taip ir yra) komandas – jūs elitinėmis netapsite.

Panašūs įrašai:

1. Klaido blogas: Geros komandos gadina žmones?
2. Klaido blogas – pradžia
3. Lauryno blogas – Žvaigždžių liga virtualioje erdvėje
4. Valento blogas – Agresyvumas virtualiose lenktynėse
5. IGTC – Interviu su K.Gasiūnu apie 2010 sezoną.

Patalpino: Klaidas (16 įrašų)  |  RSS prenumerata  |