Klaido blogas: Geros komandos gadina žmones?

Reziumuodamas Lauryno rašinį apie “žvaigždžių ligą” simracing’e, galiu pridurti, kad tai ne visada kyla iš žmogaus arogancijos ar pagarbos neturėjimo kitam. Tai dažniausiai susiję su simracer’ių atstovaujama (dažniausiai gerą vardą, turinčią daug greitų žaidėjų) komanda, kurios pavadinimas prie vardo daro tave superžvaigžde. Kadangi glaudžiau esu susijęs su Live for Speed, apie šį fenomeną šios platformos bendruomenės gretose ir pasakosiu.

Kas aktyviai žaidžia (ar žaidė) LFS žino, apie ką kalbu. Duosiu tokį pavyzdį – trys draugai X, Y ir Z neturi komandos. Jų greitis apylygis, bet Z turi geresnę statistiką ir gerą pergalių ar kokį kitą apie puikų simracerį bylojantį skaičių. Jis gauna pakvietimą iš garsios komandos, ir jis sutinka. Būtų lyg ir nieko. Tačiau po mėnesio, ar netgi po savaitės iš savo draugo Z, kuris dėvi garsų, žinomą “tag’ą” gali sulaukti komplimento, kad nemoki važiuoti tiesiai ir esi nevykėlis. Žinomas jausmas?

Dažnas tiesiog numoja ranka į tokią situaciją. Girdi, ir taip daug draugų turiu. Bet matyti, kaip tavo draugas ar pažįstamas iš linksmo, draugiško bičo tapo arogantišku ir savanaudžiu žmogysta, kurį prilietus trasoje gauni tiradą ne pačių maloniausių žodžių ir epitetų, niekam nemalonu. Atėjęs palenktyniauti į viešą serverį, ir pamatęs ten kokios tai garsios komandos narius, būk atsargesnis. Dažniausiai negalėsi su jais lenktyniauti, nes jie tiesiog kruvinomis ašaromis rėks kad tu per agresyvus (suprask, nebandyk bent kepštelti konkurento),  kad nemoki važiuoti ir kad jis (ar mes) esame pasaulio bambos, sutverti nugalėti. Grįžai iš darbo, universiteto ar mokyklos ir nori smagiai pavažinėti ar pasigalinėti su kitais? Neišeis. Ieškok kitos vietos. Jie čia karaliai. Dėl to ir dingsta visas malonumas žaisti ir galinėtis. Kam stengtis, jei tave puola įsiutusių liūtų banda?

Blogiausia tai, jog daugelis po vieną nepuola. Kai esi “akis į akį”, dar įmanoma pasišnekėti, pasidalinti setupais ir t.t. Bet užtenka ateiti komandos draugui, ir staiga tampi eiliniu noobu (čia toks terminas), niekam tikusiu akiniuotu nevėkšla. Kitoniškai kalbant, įsijungia “I’m so pro” instinktas. Baimė? Norėjimas įsiteikti? Spręsti jums.

Žinoma, nebūkime tokie kategoriški. Ne visos komandos ar jų nariai skelbiasi naujaisiais mesijais. Pažįstu keleto “superkomandų” narius ir vadovus, iš kurių niekad nesulauksi sumenkinimo ar ko panašaus. Jie yra draugiški žmonės, mėgstantys smagiai palenktyniauti, susirinkę “po vienu stogu”, nesvarbu kad jie kiek pasistengę ar be didesnio vargo tave aplenkia. Tai viso labo žaidimas ar laisvalaikio praleidimo būdas. Belieka viltis, kad tos komandos ir būtent tie žmonės, kurie buvo mano galvoje rašant pirmąją teksto dalį, irgi pradės taip mąstyti. Bet viltis – durnių motina.

Pabaigai pridursiu, kad jei turite bent vieną tokį pažįstamą, nebandykite jo pakeisti ar iškart nutraukti ryšius. Sūnus palaidūnas visada sugrįžta. Bet laukti jo tenka mažiau ar daugiau. Linksmų jums emocijų lenktyniaujant, ir linkiu “neužsirauti” ant serverio karalių. Tik nuotaiką susigadinsite.

Panašūs įrašai:

1. Klaido blogas – Apie tuos, kurie nenori mokėti
2. Klaido blogas – pradžia
3. Valento blogas – Agresyvumas virtualiose lenktynėse
4. Lauryno blogas – Žvaigždžių liga virtualioje erdvėje

Patalpino: Klaidas (16 įrašų)  |  RSS prenumerata  |